Trakai yra Lietuvos turizmo simbolis, panašiai kaip Venecija Italijoje ar Sankt Peterburgas Rusijoje. Lygiai taip pat Trakai yra buvę valstybės valdovų rezidencija, miestas irgi mena daug svarbių kultūros ir istorijos įvykių. Ir, panašiai kaip Venecija ar Sankt. Peterburgas, Trakai yra miestas ant vandens. Skirtumas tik tas, kad ne prie prie jūros, o apsupti ežerų.

Maždaug už 28 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus esantys Trakai pirmą kartą paminėti 1377 m. Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“. Jei tikėti legenda, Trakai atsirado dėl moteriškų užgaidų. Senuosiuose Trakuose (apie 3 km nuo Trakų) rezidavusio Trakų ir Žemaitijos kunigaikščio Kęstučio žmonai Birutei nepatiko, kad šalia nėra daug vandens, kaip jai buvo įprasta gimtojoje Palangoje, ir galiausiai Kęstutis apie XIV a. vidurį pradėjo statyti naują pilį ežerų apsuptame pusiasalyje, kur apie 1376 m. ir persikraustė, ir apie kurią parašė minėtasis kronikininkas. Vėliau kunigaikščių Kęstučio ir jo sūnaus Vytauto Didžiojo pastatyta kita pilis didžiausio Trakų ežero Galvės saloje.

Šiandien Trakų pilys – vienas labiausiai turistų lankomų objektų Lietuvoje, per metus sulaukiantis iki 300 tūkst. lankytojų. Viduramžiškoje pilių aplinkoje dažnai vyksta įvairūs renginiai, tokie kaip senųjų amatų dienos ar riterių turnyrai, vyksta įvairūs koncertai. Kamerinės muzikos koncertai rengiami ir Užutrakyje, kur esančius neorenesanso stiliaus grafo J.Tiškevičiaus rūmus supa prancūzų kraštovaizdžio architekto E.Andre suprojektuotas parkas.

Trakai yra garsūs ne tik savo pilimis ar kitu architektūros paminklu – Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, kurią 1409 m. įsteigė Vytautas Didysis ir kurioje yra stebuklais pagarsėjęs Trakų Dievo Motinos paveikslas. Viduramžiais Trakai buvo tikra daugiakultūrinė kolonija, o ir dabar Trakus savo gimtine laiko karaimai, kuriuos XIV a. pabaigoje iš Krymo su totoriais atvežė ir čia apgyvendino Vytautas Didysis. Jie buvo ištikimi kunigaikščio sargybiniai ir pilies saugotojai. Skaičiuojama, kad ir dabar Trakuose (apie 6 tūkst. gyventojų) gyvena apie 60 karaimų, čia yra ir jų maldos namai – kenesa, veikia unikali karaimų etnografinė paroda, savito kolorito Trakams teikia ir karaimų mediniai namai, paprastai su trimis langais į gatvę: pasak legendos, vienas Dievui, kitas Vytautui, trečias sau. Kalbama, kad būtent karaimai išmokė lietuvius raugti agurkus, bet pastaruoju metu jie garsėja kibinais – karaimų patiekalu, kurio neparagauti besilankant Trakuose taip pat neįmanoma, kaip ir neapsilankyti pilyje.

Trakai yra Trakų istorinio nacionalinio parko dalis, čia siekiama, kad būtų išsaugota autentiška gamtinė aplinka. Čia galima sutikti turistų iš Vakarų, kuriems ne pilis gražiausia, o būtent gamta. Pilių jie prisižiūrėję savo šalyse. bet ten jau nedaug gamtos, kuri būtų gerąja prasme nesukultūrinta, nepaliesta, autentiška. Todėl, be pažintinių ekskursijų, muziejų, pasiplaukymo valtimis, jachtomis ar garlaiviu, maudymosi ar nardymo, mėgėjiškos. žūklės, stovyklavimo ar kavinių lankymo, daugeliui poilsis Trakuose yra jau vien pasivaikščioti pakrantėmis ar tiesiog pasėdėti prie ežero.

Kaip yra pasakiusi pasaulio baleto legenda, Trakų Garbės pilietė Maja Pliseckaja, jei žemėje yra rojus, tai jis yra čia - Trakuose.

Žemėlapis